- prievargis
- príevargis dkt.
.
.
prievargis — sm. (1) 1. Jnš privargimas, nuovargis: Jaunas žmogus visą dieną dirbi ir nenumanai prievargio Trgn. Iš prievargio akys tik merkias Trgn. Didelio prievargio nėr, ale raumenis maudžia Ktk. 2. vargas, bėda: Oi, aš tik turiu didį vargelį ir… … Dictionary of the Lithuanian Language